5. SKAUTŲ JUDĖJIMO DABARTIS LIETUVOJE
1989 m. buvo atkurta Lietuvos Skautų Sąjunga (LSS) ir skautų vienetai pradėjo kurtis visoje Lietuvoje, nors po 50 metų okupacijos visuomenė ir jaunimo nuostatos deja buvo visiškai kitokios, negu 1918-1920 m. Mūsų visuomenė dabar daugumoje tapo vartotojiška visuomenė – kas turi, siekia turėti dar daugiau, t.y. didinti savo pelnus. Kas neturi – siekia turėti nors tiek, kad galėtų su šeima pragyventi, vargsta arba emigruoja. Verslo rykliai daugiausiai pelnosi iš alkoholio, ir pramogų verslo – kas veda tautą prie išsigimimo ir susinaikinimo (emigracija, alkoholizmas, narkomanija, krintantis gimstamumas, nusikalstamumas ir t.t.). Mokykla dažnai ugdo tik vartotojus susirūpinusius savo karjera ir nauda. Tai rodo ir socialiniai tyrimai : pavyzdžiui : Jaunimo idealų (pagr. vertybių) samprata: 1. Nežino, neatsakė, negalvojo (35%). 2. Idealų jaunimas neturi (7%). 3. Materialinės vertybės (turtas, pinigai, geras gyvenimas … (27%) 4. Sėkmė, kariera, padėtis visuomenėje (10%). 5. Pramogų ir sporto pasaulis, šios srities žvaigždės (9%). 6. Išsilavinimas, žinių siekis, tobulėjimas (6%). 7. Darni draugiška šeima (3%). (“Jaunimo vertybinės orientacijos” Vilnius, 2003, 25 p.)
Tokios vyraujančios Lietuvos jaunimo nuostatos, deja, prasiskverbia ir į skautų gretas. Iš čia Skautijos šūkis “Pramoga su tikslu” (www.scout.lt), o pati skautybė kartais bandoma apibrėžti kaip “Skautavimas – tai linksmas žaidimas, pilnas nuotykių, naujovių, paslapčių. Skautaudamas linksmai ir naudingai leidi laisvalaikį, išmoksti daug naudingų dalykų, pažįsti gamtą, susirandi gerų draugų, patiri nepamirštamų nuotykių ir darai šį pasaulį truputį gražesnį nei radai.” (www.skautas.lt/index.php/skautu-veikla/skautu-ugdymas/). Gal būt toks apibrėžimas ir gali būti taikomas vaikams, kad iš pradžių juos pritraukti. Tačiau apie skauto įžodžio ir statuto įsipareigojimus čia net neužsiminta. Šalia smagaus pramogavimo taip pat atsiranda ir naudos siekis. Tai tiesiogiai prieštarauja skautybės principams, nors deja šios tendencijos, kai kada matomai pasireiškia skautiškoje veikloje. Pagal pateiktą jaunimo vertybių statistiką į skautus tikrai tiktų tik dvi paskutinės (6-ta ir 7-ta) grupės, t.y. 6+3 = 9% Lietuvos jaunimo. Kai kurie iš likusių 91% kartais “dėl trupinio aukso gardaus valgio šaukšto” tarnauja ne Tėvynei, o gavę čia išsilavinimą, ją palieka siekdami praturtėti ir patogiai įsitaisyti užsienyje. Nežiūrint šių nepalankių skautybei tendencijų, tautinio atgimimo poveikyje 1988-1990 m. skautybė Lietuvoje atsikūrė.
Atkuriamasis Lietuvos skautų suvažiavimas įvyko Vilniuje 1989 metų balandžio 29-30 d. Taip buvo atkurta Lietuvos Skautų Sąjunga, kuriai organizuotis daug padėjo Išeivijos Lietuvių skautų patirtis. Pirmoji LSS vadovų mokomoji stovykla įvyko Zervynose, Varėnos rajone, 1989 m. skirtingų liepos 21-30 d. Mokymus vedė patyrę skautai iš JAV, v.s.t. Stefa Gelgaudienė, v.s. Česlovas Kiliulis ir kiti. Šioje stovykloje įžodžius (priesaikas) davė pirmieji atkurtos Lietuvos skautų sąjungos vadovai. Grįžę namo į savo gimtuosius kraštus, jie pradėjo rengti savo kraštų stovyklas. Deja, nežiūrint sėkmingos LSS veiklos pradžios, atskirų vienetų vadovai pradėjo tarpusavyje nesutarti ir LSS suskilo į eilę atskirų skautų organizacijų. Tai didelė blogybė visiems skautams ir jų organizacijoms kenkianti skautų geram vardui visuomenėje ir vieningai rezultatyviai veiklai. Buvo bandymas bent didžiausias skautų organizacijas suvienyti 1995 m. vadinamąjame “Susivienijimo suvažiavime”. Deja iš to nieko neišėjo, nes vadovų ambicijos nusvėrė bendro sėkmingo darbo įgyvendinant skautybės idealus perspektyvas.
Dabar Lietuvoje jau yra apie 10 skirtingų skautų organizacijų. Veikia Lietuvos „Skautiškų organizacijų Apskritasis stalas”, kuris pretenduoja koordinuoti skautų veiklą, skatinti įvairių skautų organizacijų bendradarbiavimą ir surengti bendrą jubiliejinę stovyklą 2013 metais. Apie susivienijimą ten atrodo rimtai ir nekalbama. Skautybės veterano A+A brolio Viliaus Bražėno iniciatyva buvo sukurta Skautams Remti draugija, kurios tikslu buvo visų skautų organizacijų suvienyjimas. Tačiau nepavykus rasti šiai draugijai iniciatyvaus vadovo jos veikla apmirė. Į „Apskritąjį stalą“ A+A V.Bražėnas buvo pakviestas tik vieną kartą. Vėliau jis, kaip ir kiti skautų organizacijų susivienijimo šalininkai – gen. Kronkaitis ir pulk. Dudavičius kviečiami nebuvo.
Buvo keliama iniciatyva, kad LSS įstatus reikėtų suderinti su LR Asociacijų įstatymu. Tačiau nepastebėta, kad šis įstatymas duoda galimybę žengti pirmą žingsnį bendrai visų Lietuvos skautų veiklai įkuriant Lietuvos skautų organizacijų asociaciją. Jos nariai galėtų būti juridiniai asmenys, t.y. dabar veikiančios skautų organizacijos. Tačiau jas bendram darbui jungtų bendra Lietuvos skautų organizacijų asociacijos vadovybė ir koordinuojantys skautų organizacijų veiklą, visų asociacijos narių sutarimu priimti, bendri Asociacijos įstatai ir bendra atsiskaitomybė. Akivaizdu, kad Skautų organizacijų Apskritasis stalas šių funkcijų neatlieka ir negali atlikti. Gerą mintį iškėlė Pasaulinės skautų organizacijos atstovai dar pačioje skautybės atkūrimo pookupacinėje Lietuvoje pradžioje : ”Viską, kas sunku, galima padaryti iš karto, viskam, kas neįmanoma, teks sugaišti šiek tiek laiko”. Asocijacijos įstatymo, jo pakeitimų ir poįstatyminių aktų suteikiamas galimybes reikėtų išanalizuoti teisės požiūriu.
Skautybės įkūrėjo mintys ne mažiau aktualios ir šiandien mums Lietuvoje. Kaip pabrėžia gen. R. Baden-Powellis, skautiškos veiklos sėkmė didžiausia dalimi priklauso nuo vadovų. Gerai, jei tinkamai pasiruošę ir skautiškai subrendę vadovai atsiranda iš bendraamžių. Deja, dėl nedidelio gyvenimo patyrimo ir nesusiformavusios skautiškos pasaulėžiūros, ugdymo darbą dažnai tenka perimti vyresniems ar net suaugusiems ir tinkamai tam pasiruošusiems skautams. Vadovų ugdymo darbui pasiekus reikiamą lygį atsigautų visi Lietuvos skautai. Jei skautybės idealų pagrindu vieningai dirbtų visi Lietuvos skautai ir savo principus įgyvendintų konkrečioje veikloje savo vienetuose ir visuomenėje, tai galėtų tapti Lietuvos jaunimo moralinio ir dvasinio atgimimo pradžia.